Infospalvos

Dirbam day 2

Infospalvos naujame ofise day1

Neseniai vykusiame Žalgirio mūšio pakartojime dalyvavo ir mūsų klientai geriausios futbolo naujienos Lietuvoje 

Internetas šiandien, tai tarsi didžiulis greitkelis tarp žemės ir mėnulio. Jo platybės pilnos lengvųjų automobilių, greitaeigių motociklų ir didžiulių amerikoniškų truck’ų. Tačiau bene svarbiausia yra tai, kad jame trūksta ženklų ir šviesoforų. Jis plinta kaip virusas, greičiausiai dėl to, kad jis suteikia galimybę kiekvienam, ir mažam, ir nevisai, pastatyti po nuosavą kelrodį.

Internetas jau seniai tapo galingu komercijos varikliu. Martinas Lindstormas mums pasakoja apie prekinio ženklo interaktyvumą, apie prie kompiuterio gimstančią kartą.

Google AdSense yra vienas labiausiai paplitusių įrankių reklamai ir publikavimui. Apie unikalią jo idėją galite pasiskaityti jų puslapyje, tačiau šiandien aš norėčiau papasakoti apie 7 “slėnio berniukus”, kuriems jau pavyko.

1. Markus Frind: PlentyofFish.com - 300 000 dolerių per mėnesį

Pažinčių portalas, kuris uždirba Markusui apie 10 tūkstančių dolerių per dieną. Nors ir atrodo, kad palaikyti tokį interneto gigantą reikia mažiausiai 100 darbuotojų, tačiau vienintelis Markuso darbuotojas yra jo draugė, kuri padeda jam atsakinėti elektroninius laiškus. Visas puslapis suprogramuotas Markuso, o dėl jo paprastumo ir lengvumo, jo talpinimui panaudoti tik 4 serveriai. Šis didžiulis ūkis yra valdomas tiesiogiai iš autoriaus namų, įspūdinga ar ne?

2. Kevin Rose: digg.com - 250 000 dolerių per mėnesį

Puslapis paleistas 2004 metų gruodžio mėnesį, pradinės investicijos sudarė viso labo tik 1000 dolerių pradžiai. Šiandien digg.com vienas didžiausių naujienų portalų visame internete. 400 000 vartotojų registruotų vartotojų. Business Week teigia, kad šiais metais Digg uždirbs apie 3 milijonus JAV dolerių, tačiau kokia dalis priklauso Google AdSense labai sunku pasakyti, nes tai nėra vienintėlis Digg pelno šaltinis.

3. Jeremy Shoemaker - 140 000 dolerių per mėnesį

Nuotraukoje matome Jeramio didžiausia čekį Pagrindinis jo skirtumas nuo kitų Google siurbėlių, kad jis neturi vieno konkretaus puslapio, jam pinigus uždirba šimtai internetinių vardų bei puslapių. Kuo daugiau vardų, tuo mažiau rizikos

4. Jason Calacanis: Weblogs, Inc - 120 000 dolerių per mėnesį

Prieš tai, kaip Jason pardavė Weblogs Incorporated AOL’ui už 25 milijonus JAV dolerių, jis uždirbdavo 4 000 $ per dieną. Weblogs buvo įvertintas netgi pačio Google AdSense. Kiek uždirba Weblogs šiandien, yra jūsų fantazijos reikalas.

5. David Miles Jr. & Kato Leonard - 100 000 dolerių per mėnesį

Washington Post sako, kad iš freeweblayouts.net du bičiuliai uždirba net po 100 kas mėnesį.

6. Tim Carter: AskTheBuilder.com - 30 000 dolerių per mėnesį

Spėkit ką veikia Timas? Taip, jis yra profesionalus santechnikas. Santechnikas, kuris turi savo radio laidą ir kartais pasirodo per televiziją. Timas teigia, kad Google jam suteikia galimybę suprasti, ko nori jo publika ir pateikti tikslius atsakymus į jų klausimus. Tikiuosi, kad Viktoras Uspaskichas milijonieriumi tapo ne internete

7. Joel Comm - 24 000 dolerių per mėnesį

Joel Comm yra sėkmės mokytojas (dabar labai populiaru taip vadinti, žmones, kurie padeda greitai praturtėti). Jis yra populiarios eKnygos “What Google Never Told You about Making Money with AdSense” autorius. Čia galite pasižiūrėti gan seną jo AdSense ataskaitą.

Parengta pagal kolegą blogerį John Chow

Kaip po velnių nusipirkti patikimą velnio dėžę? Šio klausimo gali sulaukti visur - net vakarėlio įkarštyje, giminės baliuje ar tiesiog gamtoje prie šašlyko draugų kompanijoje. Užtenka užsiminti, kad esi tas, kuris - tarsi katedros vargoninkas - įmantriai spaudai klaviatūros klavišus ir štai ji - tavo bėda - kur ir kaip tavo draugui ar giminaičiui įsigyti asmeninį kompiuterį?

Šiandien su kolega užsukome į BMS techninio aptarnavimo centrą ir man gimė mintis - mintis tiems, kurie nori išsiaiškinti parduotuvės patikimumą nieko neperkant. Nuotykiai su BMS buvo tokie įdomūs, kad nepadėjo nei jų akvariumas prigrūstas auksinių žuvelių, nutrenktas techninio centro laukimo salės kamputyje. Mano bičiulis neperseniausiai įsigyjo bevielio tinklo kortelę, kuri neveikė su jo nešiojamu kompiuteriu - todėl jis nusprendė ją pasikeisti. Iš anksto paskambinome, atvykome, pateikėme garantinį pasą, nusileidome trim aukštais žemiau, išsirinkome alternatyvią kortelę, vėl pakilome į viršų. Pasipiktinęs darbuotojas tik ištarė - “Bet šios kortelės kaina skiriasi” (O kaip gi ji gali nesiskirti?). Pateikėme pinigus ir buvome informuoti, kad kortelės pakeitimas užtruks apie valandą - nusijuokėme, o BMS techninio centro darbuotojas nusišypsojo. Taip, mes vis dar naiviai tikėjomės, kad tai tiesiog pokštas ir atsisėdome šalia akvariumo palaukti. Visi žino, kad laukti yra nuobodu, todėl stebėjome veiksmą. Ponia, nusipirko kompiuterio maitinimo bloką - grįžusi namo ji suprato, kad jis netinka jos kompiuteriui, jai reikėtų senesnio modelio. Natūralu, ji nori atgauti sumokėtus pinigus už jį, tačiau darbuotojas remdamasis ūkio ministro įstatymo pataisa aiškina, kad už kokybiškas elektronines prekes BMS pinigų gražinti negali - darydami išlygą už juos gali suteikti kitų prekių. Išklausiau - ir neatsikeldamas nuo kedės paklausiau - ar techninio centro darbuotojas yra teisininkas? Ghem, gavau neigiamą atsakymą. Ir štai, kur buvęs, kur nebuvęs pasirodė Vilniaus regiono techninio centro vadovas, kurį vėliau su draugu jį praminėme Ponu Direktorium. Ponas Direktorius iškart ėmėsi reikalo iš esmės - nuginkluojanti ir puikiai pažįstama kelių policininkams frazė - įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo kaltės. Patylėjau ir susimasčiau, ar tai, kad poniai nežinomu vardu buvo parduotas netinkamas maitinimo blokas nėra BMS vadybininkų kaltė? Matyt, mano tyla buvo reikšminga ir ponas direktorius atlikęs keletą greitų skambučių moteriai pasiūlė jai tinkamą maitinimo bloką nemokamai - o sumą sumokėtą už naująjį pakeisti į kitas prekes, kurias ji galinti išsirinkti apačioje. Eina metai, bėga laikas, techniniam centre vis keičiasi žmonės, o mes vis laukiam, kol bus atliktas “keitimas”. Pro techninio centro duris matome darbuotoją, kuris pažadėjo pakeisti mums kortelę. Jis praeina pro šalį laikydamas rankoje buteliuką kokakolos ir dešrelių pakuotę. Greitu žingsniu, tarsi nematydamas mūsų, nužingsniuoja pro techninio centro tarnybinį įėjimą. Mums, žinoma, smalsu - ar į keitimo procedūrą yra įskaičiuotas darbuotojų vaiksčiojimas į parduotuvę, bet tiek to. Toliau stebime veiksmą ir laukiame kol bus pakeista mūsų priduota kortelė. Nepraėjo nei dar 20 minučių ir mes jau liftu, su panoraminiu vaizdu į monetų kalyklą, leidžiamės žemyn, drebančiose rankose - nauja bevielio ryšio kortelė.

Lietuva - ne Amerika, čia kiekvienam rūpi savo. Vadybininkams svarbu parduoti (greičiausiai nuo parduoto kiekio jie gauna bonusus), o techninio centro darbuotojams svarbu kuo mažiau dirbti (juk jie negauna bonusų nuo patenkintų klientų skaičiaus). Paradoksas ir neteisybė. Manau, jau greit išauš ta diena, kai Ponas Direktorius supras, kad supportas yra geriausia galimybė užsitarnauti kliento lojalumą ir pasitikėjimą, išgirs užsienio specialistus, kurie neveltui teigia, kad tai yra vienas efektyviausių marketingo įrankių. Liaudiškai šnekant - “draugą nelaimėje pažinsi”.

Akivaizdu, perkant kompiuterį ar jo detales Jums būtina profesionalo konsultacija ar net tarpininkavimas. O tiems smalsučiams, kurie viską mėgsta daryti patys prieš renkantis - prieš pasirinkdami vietą iš kurios perkate kompiuter,į užsukite į parduotuvės techninį centrą - 10 minučių ir jūs suprasite kokio lygio garantinį aptarnavimą jums pateikia pardavėjas.